2010 m. spalio 5 d., antradienis

Apie rudenį

Nostalgija neišmatuojama pirštais. Ją kartais atneša vėjas pro atdarą langą. Arba primena lapai, mirštanys po kojomis. Ji slepiasi vakaro šilumoj arba židinyje, kai kieme obuoliai baigia nubyrėti.

Nostalgija gali priversti tave verkti. Arba juoktis. Tu negali pasirinkti - renkasi ji.

Nostalgiją gali gauti paštu arba su kalėdiniais sveikinimais. Ji užeina arbatos, nors tu nekvieti prisėsti. Ji yra. Ir nieko nepakeisi. 

Šiandien ji man groja akordeonu. O aš šypsausi.

Vėjams.

0 komentarai (-ų) (+add yours?)

Rašyti komentarą